Skyreliai
Giminės ir artimieji
Slaptos durelės
|
ant gyvenimo medžio tu pakari savo svajonę ir pasaulio garsai nesugrįžta į sielos namus tol į saulę žiūri kol nelieka jokios abejonės ten aukštai virš tavęs užrakintas dangus o tyla nesuspėja laiku perbėgt gatvę jai į širdį įkanda romus susimąstęs šuva nykiam turgui už grašį parduodi vienatvę ir vanduo nusidažo švinine rytojaus spalva per liepsnas per garus per žydėjimą žudantį pienių savo prarasto laiko neramiai pasitikti skubi ir tada supranti šitoj žemėj tavęs nieks nelaiko tik viltis tuštumos kvadrate dar pabūt savimi
Atgal |