Skyreliai
Giminės ir artimieji
Slaptos durelės
|
Odisėjas
dabar jau verda tavo kraujas skvarbumu įelektrintos akys gražioj jūroj narsus odisėjau ką regi tu gal krantą Itakės karštas oras nuo įtampos virpa negali patikėti vilione tiek miražų buvai tu apviltas juodas paukštis danguj abejonė bet vis tiek ten tu nukreipi laivą vėl skubi nepatirto patirti lyg sugundytas balso sirenų užmiršti apie klastą ir mirtį dar akimirka viskas netikra bet nežūsti dangau tepasakęs o sutramdęs įdiržusią širdį liūdnoj jūroj dairaisi Itakės
Atgal |